SAVAITĖS APŽVALGA 2009 SPALIO 26 – LAPKRIČIO 1

Katano salos naujakuriai- 2 partijos,

Race for the Galaxy – 3 partijos,

Manhetten – 1 partija,

Streeat Paintball– 3 partijos,

Marrakech – 1 partija,

Saboteur – 1 partija,

Sankt Petersburg – 1 partija,

Carson sity – 1 partija.

Ši savaitė buvo pakankamai aktyvi ir sužaidžiau nemažai žaidimų. Net tris iš jų žaidžiau pirmą kartą. Apie kai kuriuos iš jų užsiminsiu plačiau.

Katano salos naujakuriai – šįsyk žaidžiau su papildymu, kur gali žaisti šeši žaidėjai. Laukas šiek tiek padidėja, bet ir konkurencija pakankamai didelė. Pats žaidimas labai užsitęsia; jei keturiese galima sužaisti per valandą – pusantros, tai šešiese tai trunka nuo dviejų iki trijų valandų. Atrodo vos keli žmonės prisideda, bet žaidimo trukmė padvigubėja. Bene vienintelis pasikeitimas taisyklėse yra tai, kad statyti kelius ir gyvenvietes galima bet kurio žaidėjo ėjimo metu. Ši taisyklė atsirado todėl, kad pas žaidėjus jau įpusėjus žaidimui labai daug susikaupia resursų ir jei jie nėra panaudojami plėšiko išmetimas labai skaudžiai daugumą paliečia. Bet, kaip minėjau, ši aplinkybė labai stabdo patį žaidimą. O be to, pats plėšikas manau praranda pagrindinę savo funkciją - atimti korteles iš tų, kurie turi jų daugiausiai. Todėl, manau, leistinų turėti kortų ribos perkėlimas nuo septynių iki dešimties būtų geresnis sprendimas. Ir žaidimas bus greitesnis, ir plėšikas išliks toks pat efektyvus. Nes žaidžiant šešiese užsimiršti, kad jo reikia bijoti.

Manhetten – žaidėme keturiese, Nuo žaidimo trise šiek tiek skiriasi. Visų pirma tai konkurencija didesnė, lenta juk lieka ta pati- nepadidėja. Aukščiausias dangoraižis, už kurį yra gaunami trys taškai, nebėra toks efektingas. Žaidžiant trise yra žaidžiami šeši turai ir po kiekvieno iš jų skaičiuojami taškai už aukščiausią dangoraižį. Tuo tarpu žaidžiant keturiese yra tik keturi turai.

Visgi šį žaidimą priskirčiau prie „išgyvenimo“ žaidimų. Žaidi, stengiesi su niekuo nekonfliktuoti, vaidini „taikų avinėlį“, kuris net nesiruošia laimėti ir stebi kaip kiti pešasi tarpusavy. Ir tik pabaigoje tari savo svarų žodį, kai kiti jau ir pasivyti negali.

Marrakech – šį žaidimą taip pat išbandžiau pirmą kartą. Visų pirma reikėtų pabrėžti, kad labai kokybiškai išleistas. Kilimai kaip tikri, žaidimo kauliukas ir kilimų pardavėjo figūrėlės didelės, kokybiškos. Manau vienintelis trūkumas - šiek tiek slidoka žaidimo lenta, dėl ko žaidimo pradžioje kilimai slidinėja po lentą. Bet kai žaidimas įpusėja, viskas susitvarko. Šis žaidimas, manau, patiks visiems, kuriems patinka „Quoridor“. Žaisti gali nuo dviejų iki keturių žaidėjų. Vėlgi, kaip ir Quoridor, jį įdomiausia žaisti keturiese. Žaidėjai savo ėjimo pradžioje pasuka pirklį į tą pusę, į kurią nori eiti. Tuomet meta kauliuką ir paeina per nurodytą skaičių langelių. Jei atsistojo ant laukelio kur yra vieno iš priešininkų kilimas, turi sumokėti tokią sumą, kiek langelių iš viso užima šis kilimas ( vienas langelis vienas pinigas). Todėl kartais tai gali kainuoti nemažai. Jei atsistojo ant savo kilimo ar tuščio langelio niekam mokėti nereikia. Po to padeda savo spalvos kilimą šalia figūrėlės, bet reikia stengtis taip padėti, kad praplėstumėte savo teritoriją ir kuo labiau „nukenktumėte“ priešininkus. Žaidimo pabaigoje yra skaičiuojami pinigai ir kilimai, kas surenka daugiausiai, tas ir laimi. Žaidimas trunka apie pusvalandį, taigi visai neilgas. Kas mėgsta sunkesnius žaidimus, gilių strategijų čia neras. Pakankami paprastas smagus žaidimas.

Sankt Petersburg – žaidėme penkiese, bet naudojome tik pirmąjį papildymą. Vėlgi tas pats pastebėjimas kaip ir su Naujakuriais - žaidimas ženkliai prailgėja. Esu pripratęs, kad kai žaidžia keturiese žaidimas trunka valandą – pusantros, bet žaidžiant penkiese laikas beveik padvigubėja. Pagal trukmę prilygsta „Caylusui“ , bet pagal strategines galimybes atsilieka. Tenka pripažinti, kad su papildymu šis žaidimas labiau subalansuotas. Kai pažaidi ilgiau šį žaidimą, sužinai kurias korteles verta pirkti ir, jei šios papuola jau pačioje žaidimo pradžioje, pergalė praktiškai „kišenėje“. Bet papildyme šios kortelės kaip tik ir išsiima, ir yra pakeičiamos jau nebe tokiomis efektingomis. Taigi, kaip ir minėjau, žaidimas tampa labiau subalansuotas.

Carson city – tai viena iš šio sezono „šviežienų“, pristatyta šiais metais Eseno mugėje.

Populiaria šiais metais kaubojišką tematika. Savo žaidimo „mechanika“ panašus į „Cuba“, „Caylus“ ir „Age III Empyre“. Panašu, kad žaidimo leidėjai pabandė sujungti šiuos žaidimus ir, įnešę kaubojiškų dvikovų elementą, sukūrė gana įdomų produktą.

Labiausiai šis žaidimas panašus į „Caylus“, esminis skirtumas yra kaubojiškos dvikovos. Šis naujas žaidimo elementas leidžia į tą patį laukelį statyti kelis žmogeliukus, ir kai reikia spręsti, kuriam žaidėjui priklausys pastatas ar pinigai, įvyksta dvikova. Dvikovos laimėtojas gauna viską, o pralošėjas grįžta „pabrukęs uodegą“ pas šeimininką. Sprendžiant kuris žaidėjas laimi, yra skaičiuojami pistoletai, o jie susideda iš: išmesto kauliuko akių skaičius, esamų žmogeliukų rezerve skaičiaus, pistoletų ( kurie yra gaunami pastačius kai kuriuos pastatus) skaičius, personažo pistoletų skaičius ir, jei pavyko laimėti, papildomus pistoletus. Bendra suma ir lemia nugalėtoją. Atrodo galbūt sudėtingai, bet iš tikrųjų pakankamai lengva ir gerai pragalvota sistema. Žaidimas paliko labai gera įspūdį ir trukumų kol kas nepastebėjau. Tikiuosi dar ne syki pavyks sužaisti.

IV GRUPĖS SUSITIKIMAS

Šiame susitikime nebuvo kelių senbuvių, bet, kaip sakoma, gera vieta tuščia nebūna.... Prie mūsų prisijungė keletas naujų aistruolių. Pavyko gan neblogai pasižaisti. Paskutinį žaidimą jau žaidėme dviese iki pusės keturių ryto. O dabar plačiau apie žaidimus:
NIAGARA- šį žaidimą pasirinkome apšilimui, kol visi susirinks. Jis 2005 metais laimėjo Vokietijos metų žaidimo apdovanojimą. Kai aiškinausi taisykles, supratau, kodėl leidėjai padarė taisyklių aiškinimą ir DVD formatu. Patį žaidimą, kuriame yra nemažai judėjimo, lengviau paaiškinti, nei tai aprašyti. Kadangi neturėjau DVD, tai kankinausi skaitydamas visus šešis puslapius.
Pats žaidimas labai smagus, yra jame ir judėjimo (upė pastoviai teka, grasindama numesti žaidėjų valteles, nuo krioklio) ir vienas kitam žaidėjai gali pakenkti (vogdami deimantus). Ko daugiau reikia, kad galėtum gerai praleisti laiką J? Bet kai žaidžiu tokius žaidimus, visada iškyla vienas ir tas pats klausimas: tai strateginis žaidimas ar žaidimas šeimai. Mėgstu strateginius žaidimus, juolab, kad ir trukmė gera – nuo pusvalandžio iki valandos.
CUBA- žaidžiau šį žaidimą jau antrą kartą. Pirmą kartą likau neperpratęs šio žaidimo iki galo, šį sykį..... taip pat. Kai žiūriu į visas galimybes, kurios yra šiame žaidime, susidarau įspūdį kad jis turėtų būti gan sudėtingas. Bet žaidi ir matai, kad tų galimybių ne tiek jau ir daug. Matydamas daugybę kortelių, resursų, pastatų kortelių, tikiesi kažko daugiau. Kiek žaidžiau, visuomet silpnokai išnaudojame turgų, o ir pastatų statyba neduoda tiek daug naudos, kaip kad tikėjausi. Pats žaidimas man patiko tuo, kad taisyklės yra pakankamai paprastos. Jis priklauso strateginių- ekonominių žaidimų grupei. Ir tai puikus žaidimas pradedantiems žaisti kažką sudėtingesnio. Kol kas man trūksta žaidime subalansuotumo - per daug jau naudinga mero korta, kurią naudojant pakraunama produkcija į laivus. Ji smarkiai naudingesnė už kitas. Bet galbūt dar neradau visų šio žaidimo galimybių.
CAYLUS- šį žaidimą žaidžiau taip pat antrą kartą. Žaidimas labai patiko. Ir ne tik man, bet ir kitiems žaidėjams. Išvaizda šio žaidimo nėra įspūdinga, bet žaidimas tikrai geras. Žaidi labai įsitempęs, nes kiekvienas atsipalaidavimas, kiekviena klaida gali brangiai kainuoti. Galimybių nemažai ir iš tos gausos turi išsirinkti geriausią kombinaciją. Viso žaidimo metu yra įtampa: tik ir galvoji kaip čia geriau sužaidus. Nėra vienos kažkurios geresnės strategijos, todėl tenka ieškoti tuo metu geriausių variantų. Negali žaisti jau užtikrintai žinodamas ką rinksies, nes daug kas priklauso nuo varžovų ėjimų, todėl sunku numatyti kelis ėjimus į priekį. Kai perskaičiau taisykles, maniau, kad tai bus dar vienas bandymas „iškepti“ žaidimą, panašų į Puerto Rico. Skaičiau atsiliepimus apie jį, bet, prisipažinsiu, žiūrėjau šiek tiek skeptiškai - per daug jau buvo liaupsinamas. Kai sužaisiu ji dar kelis kartus būtinai parašysiu apžvalgą. Tikrai geras žaidimas.
SANKT PETERSBURG- žaisti šio žaidimo planuose nebuvo, bet netikėtai gavau papildymą, todėl labai norėjosi išbandyti. Šis žaidimas - vienas mano mėgstamiausių (galbūt todėl, kad dažniausiai laimiu).Šis papildymas susideda iš dviejų papildymų „Nauja visuomenė“ ir „Banketas“. Pirmasis papildymas leidžia žaisti jau ir penktam žaidėjui, padaugėja įvairių kortelių. Kažko super naujo neįneša, bet pats žaidimas pailgėja. Antrasis papildymas susideda iš įvairių „akcijinių“ kortelių, kurios šiek tiek pagyvina žaidimą. Juokingiausia tai papildymo dėžutė. Šiaip jau ji galėjo būti kokius penkis kartus mažesnė. Tiesiog keistai atrodo- atsidarai dėžutę ir matai – dugne guli apie 40 kortų ir trys figūrėlės.
CATAN CARD GAME- kai jau visi išsiskirstė ir likome dviese, pasirinkome žaisti kortinį Kataną, prie kurio kažkaip netikėtai prasėdėjome iki pusės keturių nakties. Kiek teko žaisti, visada partija trunka apie dvi valandas. Man jis žymiai įdomesnis už pagrindini žaidimą „Katano salos naujakuriai“. Kortiniame Katane yra nemažos galimybės pakenkti kitam žaidėjui, o ir pirmaudamas negali būti užtikrintas, nes kitas žaidėjas gali panaudoti keletą kortų, nugriauti tavo pastatą, išvyti riterį ir iš 4 taškų persvaros gali likti tik vienas arba išvis nelikti. Lyginant su pagrindiniu Katano žaidimu, tai aš matau daugiau daugiau skirtumų nei panašumų. Kortiniame Katane kiekvienas vysto savo salą, o varžovui galima pakenkti arba su personažų kortomis arba turint malūną. Taip pat įvykių kortos gali smarkiai nuskriausti - turi statyti bažnyčią, vandentiekį, kad jaustumeisi saugus nuo šių nelaimių. Smagus žaidimas ir, kas svarbiausia, nereikia didelės kompanijos.

RIKIS REKOMENDUOJA: SANKT PETERSBURG

Sankt Petersburg- tai žaidimas apie tai, kaip XVIII a. Nevos upės pelkėtose pakrantėse atsirado nuostabus miestas, kuris Rusijoje vadinamas „Šiaurės Venecija“. Kiekvienas žaidėjas stengiasi prisidėti prie šio miesto statymo ir klestėjimo: apgyvendindamas jame amatininkus ir darbininkus, aristokratus ir valdytojus, taip pat statydamas nuostabius architektūrinius statinius. Žaidimo pradžioje kiekvienas žaidėjas gauna pradinį startinį kapitalą, kurį žaidimo eigoje turi kuo geriau suinvestuoti, kad žaidimo pabaigoje sukauptų kuo daugiau pergalės taškų.
Sankt Petersburg žaidimas yra ekonominis, taip pat jį galima būtų priskirti prie kortinių žaidimų. Žaidimo laukas daugiau tarnauja kaip pagalbinė priemonė susidėlioti korteles ir skaičiuoti taškus. Viršutinėje lentos dalyje yra pažymėtos vietos kur yra dedamos keturios žaidimo kaladės: darbininkai- amatininkai, pastatų kortelės, aristokratai ir mainų kortelės. Kiekvienas raundas susideda iš keturių turų, kurių metu kortelės išdėliojamos ant lentos ir žaidėjai jas gali pirkti.

• Pirmame ture yra išdėliojamos darbininkų kortelės, kurias kiekvienas žaidėjas iš eilės po vieną gali nusipirkti. Jie kainuoja nedaug ir po kiekvieno darbininkų turo kiekvienas žaidėjas gauna už juos pinigus. Darbininkai paprastai atsiperka per du turus ir tampa pastoviu pajamų šaltiniu. Tai yra labai svarbu, nes šiame žaidime pastoviai yra susiduriama su pinigų trūkumu.
• Antras turas yra pastatų. Jie kainuoja nemažai ir už juos yra gaunami prestižo taškai. Pinigai yra svarbu, bet nereikėtų pamiršti, kad vis dėlto laimi tas, kuris surenka kuo daugiau taškų. Pirkti juos pačioje pradžioje (ypač brangesnius) -rizikingas žingsnis.
• Trečias turas – aristokratų. Jie taip pat neša pinigus. Bet palyginus su darbininkais, jie atsiperka tik per tris- keturis turus. Bet svarbiausia aristokratų vertė paaiškėja žaidimo pabaigoje. Kuo daugiau skirtingų aristokratų turite žaidimo pabaigoje, tuo daugiau taškų gaunate.
• Po ketvirtojo turo jūs negaunate nei pinigų, nei pergalės taškų, bet nežiūrint to visi šio turo laukia labiausiai. Nes tai mainų kortelių turas kai yra atverčiamos ypatingos kortelės, kurios jums leidžia gauti nuolaidas statant pastatus, gauti papildomus taškus už aristokratus ar darbininkus. Taip pat, vertingesnės nei paprastai, pastatų, aristokratų ir darbininkų kortelės. Būtent įsigijus šias korteles, pradeda aiškėti kokią strategiją geriausiai jums būtų pasirinkti, ką geriausia būtų pirkti.

Žaidimas baigiasi, kai vienoje iš šių krūvelių baigiasi kortelės. Tuomet yra pabaigiama žaisti iki mainų turo pabaigos ir yra suskaičiuojami taškai už aristokratus. Kas surenka daugiausiai taškų ir yra nugalėtojas.
Šiame žaidime yra keletas gana originalių sprendimų. Vienas iš jų - tai kortelių padėjimas kiekvieno turo pradžioje. Viso yra aštuoni laukeliai, žaidimo pradžioje jie visi yra užpildomi darbininkų kortelėmis. Jei darbininkų turo metu buvo nupirktos penkios kortelės, tai tada tik šios penkios tuščios vietos ir yra užpildomos pastatų kortelėmis. Tas pats kartojasi ir kitų turų metu. Jei laisvų vietų nėra, tai nepadedama nei viena kortelė. Po mainų turo visos kortelės, kurios liko lentoje, keliauja vienu laukeliu žemyn. Tokiu būdu kortelės atpinga vienu rubliu, dabar už jas reikės mokėti mažiau. Jei apačioje yra, tarkim, užpildyti trys laukeliai, tai viršuje gali buti užpildyti tik penki. Viso žaidimo metu ant lentos negali būti daugiau nei aštuonios kortos. Jei dar po keturių etapų lieka žemesnėje eilėje kortų, jos išsimeta iš žaidimo, o jų vietoje būna nuleidžiamos neišpirktos kortos iš viršutinės eilės. Tokiu būdu vyksta pastovus kortelių judėjimas.
Dar vienas įdomus sprendimas yra tai, kad galima turėti rankose tris kortas. Žaidėjai jas pasiima kai neturi pinigų už jas susimokėti, bet nenori, kad jas paimtų priešininkai. Kol kortos rankose, jie negauna nei pinigų, nei taškų. Kai pinigų atsiranda jie jas išsiperka. Dar naudingas sprendimas yra, kad perkant tokią pat( identišką) kortą, yra mokama vienu rubliu mažiau, įsigyjant trečią - dar vienu rubliu mažiau ir t.t. Nusipirkus daugiau tokių kortų labai susitaupo.

Žaidimas įdomus žaisti dviem, trims ir keturiems žaidėjams. O tai pasitaiko pakankamai retai. Jis yra taip subalansuotas, kad visada jauti pinigų nepriteklių. Norisi nusipirkti ir pastatų, ir aristokratų, bet reikia pasilikti pinigų darbininkams. Galimybių daug (visai kaip ir kasdieniniame pasaulyje), bet esi priverstas dėliotis prioritetus ir pirkti tik tai - kas būtina. Žaidime „sėkmės faktorius“ yra nedidelis (kai yra ištraukiamos geros kortelės ir esi pirmas), bet tai mažai įtakoja laimėtoją. Taisyklės lengvai perprantamos, žaidimo trukmė - apie valandą. Tai vienas iš įdomesnių ekonominių žaidimų, kuriuos man teko žaisti. Esu sužaidęs jį jau daugiau nei 20 kartų, bet su malonumu prisėdu kiekvieną sykį kai su draugais norisi pažaisti koki trumpą ir įdomų žaidimą. Šiam žaidimui yra jau išleistas papildymas, su kuriuo gali žaisti penki žaidėjai. Su papildymu žaidimas turėtų pasidaryti dar įdomesnis.

STALO ŽAIDIMŲ GRUPĖS II- asis SUSITIKIMAS

Antrasis žaidimų grupės susitikimas vyko 2009 vasario 7 – 8 dienomis. Šį kartą mūsų susirinko jau penki, smagu, kad gretos didėja. Pradėjome, kaip ir praeitą kartą, 12 valandą dienos. Planas buvo išbandyti kelis naujus žaidimus ir prisiminti keletą senų gerų. Kadangi pati grupė dar tik formuojasi, tai žaidžiame lengvesnius. Patirtis rodo, kad viskas ateina savaime. Kažkada ir pats žaisdavau tik lengvus, dabar kas kartą norisi pažaisti vis sudėtingesnį.
Šio susitikimo metu žaidėme šiuos žaidimus:
CUBA- žaidžiau šį žaidimą pirmą kartą, ir įsitikinau, kad jis ne tik labai gražus, bet ir taisyklės pakankamai lengvos. Pats žaidimas labai panašus į Puerto Rico, trukmė taip pat panaši – 2 valandos. Bet taisyklės kur kas aiškesnės naujai žaidžiančiam žmogui. Buvo keletas žaidėjų, kurie tokio tipo žaidimų nėra žaidę, bet pakankamai greitai perprato patį žaidimą. Strateginių galimybių tikrai daug ir pagalvoti yra ką. Šį žaidimą galima žaisti nuo 2 iki 5 žaidėjų, bet galimybės nesikeičia ar yra žaidžiama dviese ar penkiese. Todėl žaidžiant dviese- trise bus per menka konkurencija ir bus nelabai įdomu. Tačiau didesnei kompanijai šis žaidimas tikrai puikus.
PANDEMIC- tai visai kito tipo žaidimas. Čia visi kovoja prieš vieną bendrą priešą - Pandemiją. Vėlgi taisyklės paprastos, žaidimas pakankamai greitas (apie 1 valandą) ir azartiškas. Situacija žaidimo lentoje keičiasi po kiekvieno ėjimo, dar nebaigi gelbėti Azijos, o jau pavojingi infekcijos židiniai atsirado Pietų Amerikoje. Įdomiausia žaisti keturiese, bet žaidžiant dviese galimybių laimėti šiek tiek daugiau. Šį vakarą Pandemija buvo stipresnė - ji sugebėjo mus įveikti tris kartus, bet paskutinėje partijoje mes ją įveikėme kai iki žaidimo pabaigos dar buvo likę penki ėjimai. Žaidimas taip subalansuotas, kad žaidžiant jį iki pergalės dažnai pritrūksta vos vieno ar dviejų ėjimų, todėl toks išankstinis laimėjimas geras rezultatas. Po kurio kiek pasimiršta ir tie trys pralaimėjimai. Tobulėti dar yra kur, kol kas mes žaidėme tik su keturiomis epidemijos kortelėmis, o juk galima su šešiomis!
RACE FOR THE GALAXY- žaidžiau šį žaidimą jau ketvirtą kartą, bet perpratau tik karinę ir statybų strategijas. Nors sunkokai gaudausi taisyklėse (neturiu vertimo, o su anglų kalba nedraugauju), žaisti norisi. Turi jis kažką tokio, kas mane labai traukia. Pakankamai greitas, dinamiškas žaidimas ir žaidimo eigoje nėra aišku kas laimės. Tik paskaičiavus taškus žaidimo pabaigoje viskas paaiškėja. Būtinai artimiausiu metu padarysiu šio žaidimo apžvalgą. Todėl kol kas tiek.
SANKT PETERSBURG- vienas iš žaidimų, kuri žaisti man neatsibosta. Nebesuskaičiuoju kiek kartų jau esu jį žaidęs, bet vis maža ir maža. Jis atspindi mūsų dabartinę ekonominę situaciją: žaidžiant vis trūksta ir trūksta pinigų, todėl labai svarbu gerai sustrateguoti, kad turėtum pastovius pinigų šaltinius. Žaidimas skirtas nuo dviejų iki keturių žaidėjų, bet, kas pakankamai retai pasitaiko, jį įdomu žaisti ir dviem.
IŠVADOS: Smagu kai gali žaisti visą dieną (paskutinę partija baigėme 4 valandą nakties), šiek tiek atsižaidei ir gali laukti naujo susitikimo. Kai žaidi tik keletą valandų dažnai „užsikabini“ o jau reikia keliauti namo. Tai ir grįžti nei sotus nei alkanas, o kai žaidi ilgai tai jau pasisotini kokiai savaitei.